Bičiulė savanoriauja vienoje kaimo mokykloje.
Ji pati aprašys, ką mato, ką girdi, ką jaučia.
Žinodama, kaip aš mėgstu klausytis istorijų, padovanojo man vieną.
Vyksta pamoka. Vaikams reikia suskirstyti objektus, matomus paveikslėlyje, į gyvus ir negyvus.
-Mokytoja, o saulė - gyva?
-Ne, žinoma, kad ne. Gyvi, vaikai, yra tie, kurie dauginasi. O jei nesidaugina, vadinasi, negyvi.
Leidžiu sau svajoti:
-Oi, koks geras klausimas. Vaikai, pamąstykime visi, ar saulė gyva? O dangus, o debesys, o mūsų planeta? Tai labai sudėtingas klausimas, todėl verta jam skirti daugiau laiko. Dabar pratęskime užduotį, o namuose paieškokite atsakymų ir rytoj mes pasikalbėsime. Ir aš ieškosiu atsakymo. Va čia tai klausimas. Net aš gavau namų darbų.
Vaikai tokie beribiai ir atviri. Į jų pasaulėžiūrą telpa ne tik gyva saulė, bet ir gyvas vanduo. Gyvoji žemės planeta telpa taip pat. Kaip ją reikia saugoti, globoti, tausoti. O žemė kvėpuoja? Ar žemė kartais verkia? Ar ji jaučia žmonių kančias? Kada žemė juokiasi? O kas vyksta su vandeniu, kai jis girdi gražius žodžius?
10 pamokų galima sukurti po vieno svarbaus užduoto klausimo.
10 pamokų galima iš vaikų atimti, padovanojus vieną kvailą atsakymą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą